Pastolininkai siekia sukurti savireguliacijos sistemą ir kuria asociaciją

by magsenadmin52 0

Pastoliai

Kiekvienais metais statybos pirmauja arba užima vienas pirmųjų pozicijų darboviečių, kuriose nutinka daugiausiai nelaimingų atsitikimų, sąraše. Didelė dalis žmonių čia nukenčia krisdami iš didelio aukščio. Tokių liūdnų įvykių būtų galima išvengti tinkamai organizuojant darbą, pasirūpinus reikiamomus saugumo priemonėmis. Deja, lietuviams iki šiol tai rūpi per mažai. Puikus pavyzdys – pastolių montavimo sritis. Šia rizikinga veikla gali užsiimti iš esmės bet kas. Tam nereikalingi jokie atestavimai, sertifikatai, atitinkamas kompetencijos lygmuo. Visgi tokia neadekvati situacija turėtų greitai pasikeisti.

Daug netvarkos

Netvarką pastolių montavimo versle pasiryžo pradėti tvarkyti iniciatyvinė grupė, kurią inicijuoja bendrovė UAB „Layher Baltic“. Kartu su kolegomis ji ruošiasi įkurti Pastolininkų asociaciją, kuri į šią sritį įvestų šiek tiek taip reikalingos savireguliacijos. Kaip sako bendrovės projektų vadovas Oleg Abramov, ši iniciatyva tikrai neatsirado šiaip sau. Jai ilgai bręsta ir ruoštasi.

„Mes ilgai galvojome, kol nusprendėme pabandyti tai realizuoti. Mus, visų pirma, paskatino tai, kad visame pasaulyje egzistuoja pastolininkų asociacijos. Tokios nėra tik Baltijos šalyse, bet aplink visi jas turi. Mums rūpi ginti pastolininkų teises. Norime, kad tai būtų pripažinta kaip profesija, nes šiuo metu žmonės, montuojantys pastolius, vadinami tiesiog aukštalipiais. Jie yra apmokomi, bet mes manome, kad to neužtenka – pastolininkams reikėtų specialaus parengimo“, – įsitikinęs jis.

Įmonė norėtų, kad pastolininkai turėtų organizaciją, kuri gintų jų teises, organizuotų mokymus, kurie ateityje turėtų tapti privalomais. Iniciatorių siekis – pastolininkų veikla turėtų būti sertifikuojama, kaip tai yra Anglijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Pastolininkams turėtų būti išduodamos specialios kortelės, kurios patvirtintų, kad jiems suteikta tam tikra kategorija – nuo naujoko iki profesionalo, kuris galėtų atlikti inspektoriaus pareigas.

„Šiandien pastolius gali statyti bet kas – kiek mums žinoma, tai nėra draudžiama. Socialiniuose tinkluose plinta Panevėžyje nufilmuotas siužetas, kaip dirba Lietuvos pastolių surinkėjai: be minimalių apsaugų, net be šalmų. Siužetas yra labai populiarus, peržiūrėtas daugiau negu 100 tūkstančių kartų. Žmonėms tai atrodo juokinga, o užsieniečiai stebisi mūsų aplaidumu. Žmonės gal net ir patys nesupranta, kas gali atsitikti netinkamai padėjus koją, žengus vos žingsnį ne taip. Tada, geriausiu atveju, žmogus liksi neįgaliojo vežimėlyje, o blogiausiu… Mes norėtume, kad be atitinkamos kvalifikacijos žmogus negalėtų lipti į tam tikrą aukštį – mes turime dirbti saugiau. Baltijos šalyse problemų dėl saugumo netrūksta“, – sako O. Abramov.

Jam pritaria ir kitos prie šios iniciatyvos prisidėjusios bendrovės UAB „Prorentus“ direktorius Linas Adomavičius. Jis irgi stebisi, kad pastolių montuotojai šiuo metu yra neatestuojami. „O juk tai potencialiai pavojingas statinys. Ne tik tiems, kurie ant jų dirba, bet ir aplinkiniams. Neatestuojant darbininkų yra paliekamos rizikos. Asociacijos tikslas todėl ir yra įvesti privalomus mokymus ir atestavimą visiems dirbantiems su pastoliais. Tokia yra europinė praktika, tik mes visiškai atsiliekame“, – kalbėjo jis.

Kaip sako pašnekovas, pastolininkams savireguliacija yra tiesiog būtina, o ilgainiui pačių nustatyos normos taps savaime suprantamu dalyku.

„Pasaulinė praktika yra tokia, kad iš pradžių asociacijos reguliuoja darbą pačios, savo iniciatyva, reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. Taip labai gerai atsisijoja kvalifikuoti specialistai, įmonės. Po to jau valstybinės institucijos gali veikiančią sistemą padaryti privalomą“, – teigė L. Adomavičius.

Anot jo, vienas iš pagrindinių asociacijos tikslų yra siekti, kad Baltijos šalių pastolininkai galėtų dirbti visoje Europoje su lietuviškais sertifikatais. Europos Sąjunga – bendra darbo rinka, tačiau norint dirbti, tarkim, pastolių surinkėju Skandinavijoje, reikia turėti šios šalies sertifikatą ir baigti apmokymus jų valstybine kalba. Vokietija, Didžioji Britanija, pavyzdžiui, tai išsprendė – jų šalyse išduotas sertifikatas lengvai konvertuojamas į švedų ar suomių sertifikatą. Pakanka parodyti, kokie buvo įgyti lygiai, ir leidžiama dirbti. Gi Lietuvoje nėra apmokymo ir sertifikavimo programos.

„Norime, kad mūsų pastolių surinkėjai nebūtų diskriminuojame Europoje, kad jie galėtų dirbti tokiomis tap sąlygomis, kaip ir kiti ES darbininkai“, – sakė pašnekovas.

Būtų daugiau kokybės

Pristačius idėją ir viziją, kokie mokymai būtų vykdomi, kaip veiktų pati sistema, rinkos dalyviai ją priėmė labai teigiamai, nes daugelis, jo žodžiais, ir patys buvo galvoję apie tokią būtinybę. Pagal sumanymą, mokymo centrai, kurie jau ir dabar ruošia pastolių montuotojus, asociacijai suteiktų patvirtinimus, kad vienas ar kitas asmuo tikrai pabaigė atitinkamą kvalifikaciją suteikiančius kursus, o tada pati asociacija išduotų reikiamus sertifikatus. Galiausiai turėtų susiformuoti praktika, kad be atitinkamų sertifikatų žmogus net nebūtų įleidžiamas į statybų aikštelę.

„Aišku, tą paslaugą mes perkame iš išorės. Tačiau montavimas iš tikrųjų yra pavojingas procesas. Tai tikrai turėtų būti kažkaip sertifikuojama. Lygiai taip pat, kaip negalima vairuoti sunkiasvorių mašinų, neturint atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, taip ir montuojant pastolius turėtų veikti panaši sistema. Klausimas tik, ar sertifikuoti reikėtų pačius žmones, ar įmones, kuriose jie dirba. Tačiau bendras principas turi atsirasti. Juk netinkamai sumontuoti pastoliai gali sukelti didelių problemų“, – dėstė UAB „Cramo“ generalinis direktorius Darius Norkus.

Pasak pašnekovo, šiuo metu didžiausia problema yra kvalifikuotų montuotojų trūkumas. Yra tik kelios įmonės, kurios savo darbą daro tikrai kokybiškai. Alternatyvų beveik jokių. Žiūrint į ateitį, ši problema gali tik aštrėti. Aiški mokymų sistema, anot jo, gal ir dar labiau sumažintų pasirinkimą, bet bent jau atkristų vadinamieji savamoksliai.

„Tvarkos, aišku, reikia. Klausimas tik, ar tam būtina asociacija. Gal yra ir paprastesnių būdų. Labai padėtų didesnis Darbo inspekcijos įsitraukimas. Tačiau asociacija padėties tikrai nepablogins. Montavimo darbų saugai šiuo metu trūksta dėmesio. Jeigu jo būtų daugiau, gal ir tvarkos atsirastų daugiau“, – svarstė D. Norkus.

Savo ruožtu, L. Adomavičius yra įsitikinęs, jog taisyklių nustatymas kaip tik ilgainiui padidintų konkurenciją, įneštų į rinką gerokai daugiau pasirinkimo ir kokybės.

„Aš manau, kad kai veikla nėra reguliuojama, kai nėra jokio apibrėžtumo, verslui tai ne į naudą, nes kyla papildomos rizikos. Tačiau kai yra aiškus reguliavimas, verslui aiškiau ir drąsiau. Mano galva, tokia tvarka kaip tik paskatintų verslą, nes norintiems dirbti šioje srityje nebereikėtų improvizuoti. Dabar juk taip ir yra. Nutikus kokiai nors nelaimei, esi neapsaugotas, nes montuotojai neturi atestacijos, kvalifikaciją pažyminčių dokumentų. Kitaip tariant, įmonės, priimdamos žmones, nuolat rizikuoja. Ar įsivaizduojate kranistus be jokių pažymėjimų? Ar gali įmonė į kraną pasodinti bet ką? Atestuotas specialistas juk prisiima atitinkamą atsakomybę. Taigi manau, jog reglamentavimas tik paskatins įmones užsiimti šia veikla“, – sakė UAB „Prorentus“ direktorius.

Darbo inspekcija palaiko iniciatyvą

Dar šiemet asociacijos kūrimą inicijuojanti grupė planuoja surengti kelis pristatymus, kuriuose Darbo inspekcijos inspektoriams papasakotų apie esamą situaciją ir savo idėjas. Panašu, kad labai daug įtikinėjimų neprireiks. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Gintaras Čepas tokią iniciatyvą sveikina ir žada ne tik palaikymą, bet ir pagalbą.

„Galvočiau, kad tokia iniciatyva yra labai gera. Man regis, pernai Lietuvoje buvo apie 40 atvejų, kai darbuotojai sunkias traumas patyrė nukritę iš didelio aukščio, iš jų 13 baigėsi mirtimi. Nukritę būtent nuo pastolių pernai sunkiai susižalojo arba žuvo septyni žmonės. Tai rodo, kad tikrai reikėtų daugiau tvarkos. Asociacija galėtų padėti atsirasti griežtesniam reglamentavimui, gal net paskatintų pakeisti kai kuriuos teisės aktus. Mes tikrai prisijungtumėm prie tokių iniciatyvų. Jeigu taip pavyktų išsaugoti bent keletą gyvybių, tai jau būtų labai svarbu“, – kalbėjo jis.

O tas kelia gyvybes išgelbėti tikrai įmanoma. Tuo visiškai įsitikinęs ir O. Abramov.

„Jeigu atsiverstumėte praeitų metų nelaimingų atsitikimų darbo vietose statistiką, tai pamatytumėte, kad daugiausiai jų įvyko būtent statybose. Nors 2013, 2014 metais taip nebuvo. Vadinasi, kažkas veikia ne taip. Pastebime, kad pastaruoju metu pas mus atvyko labai nemažai nelegalių darbuotojų. Jie nėra specialistai, bet kabinasi už kiekvieno darbo, kur galima daugiau uždirbti. Darbdaviai taip sutaupo, bet kokia kaina“, – dėstė jis.

Jam pritaria ir G. Čepas. „Pagrindinės nelaimių priežastys paprastai būna organizacinės – tiek iš darbdavių pusės, tiek iš pačių darbuotojų. Kartais pirmieji bando kažką sutaupyti, pagreitinti. Darbuotojai savo ruožtu kartais mano, kad su jais tai jau tikrai nieko blogo neatsitiks ir pasielgia neatsakingai“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

O. Abramov pastebi ir tai, kad darbdaviams ir darbuotojams dažnai tiesiog trūksta supratimo apie saugumo priemones ir jų svarbą. „Dažnai tenka pamatyti žmogų, lipantį pastoliais tiesiog taip, be nieko. Aišku, labai daug priklauso nuo darbdavio. Darbo vietoje turi būti prižiūrintis asmuo. Mūsų asociacijos tikslas ir būtų, kad statybose visada būtų prižiūrintis asmuo. Turi atsirasti vidinės taisyklės, tvarka. Tai normalus dalykas, kuris turi atsirasti“, – įsitikinęs „Layher Baltic“ projektų vadovas.

Optimistiškai nusiteikęs ir G. Čepas. Jo manymu, jei atsirastų vidaus taisykles, tai, laikui bėgant, jos būtų perkeltos ir į oficialiai reglamentuotas taisykles.

„Jeigu mes nieko nedarysime, tai ir toliau bus taip, kaip yra. Jeigu prie šios iniciatyvos prisijungs ir gamintojai, ir montuotojai, ir naudotojai, jeigu jie visi dirbs aktyviai, manau, gali atsirasti reikiamų reglamentų pakeitimų. Gal net galima pasiekti, jog ir Statybos įstatymas būtų pakoreguotas“, –  sakė G. Čepas.