Pastato instrukcija parodytų, kur galima kalti vinį

by magsenadmin52 0

Skaitmenine statyba

Visi buityje naudojami įrenginiai turi vartotojo instrukcijas, kurias kilus klausimams galima atsiversti ir gauti reikalingus atsakymus apie prietaisų eksploataciją. Tačiau butai ir individualūs gyvenamieji namai neturi jokių vartotojo instrukcijų, kurių prireikia norint atlikti paprasčiausius darbus, pastebi skaitmeninės statybos ekspertai.

Skaitmeninė statyba kai kam gali atrodyti kaip vien tik profesionalų – statybininkų ir architektų – reikalas, tačiau tai nėra tiesa. Skaitmeniniai namo informaciniai modeliai ženkliai pasitarnautų kiekvienam vartotojui. Pavyzdžiui, buityje naudojami įrenginiai turi vartotojo instrukcijas, automobilio daiktadėžėje taip pat yra knygos, kuriose galima gauti atsakymus apie transporto priemonės eksploatavimą. Tuo tarpu namai ir butai tokių instrukcijų kol kas neturi, nors jos taip pat reikalingos. Paprasčiausia situacija – norite pasikabinti ant sienos paveikslą, kalate vinį ir nežinote, ar ten neina elektros linija, kurią galite pažeisti“, – pastebi Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Tokie modeliai žymi ne tai, kas numatyta statybos projekte, bet kur realiai yra elektros, vandentiekio, kanalizacijos linijos bei kitos svarbios pastato infrastruktūros, jei statybų metu nukrypta nuo pirminio plano, projektas pakeistas darant remontą. Be to, projekte turėtų būti nurodytos visos medžiagos, panaudotos statyboje. Pavyzdžiui, kad buto gyventojas žinotų, kuri siena karkasinė, o kuri mūrinė.

Ekspertai tikisi, kad tokie projektai turto savininkams būtų lengvai prieinami. Idealiu atveju tokias instrukcijas kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas galėtų pasiekti internetu, naudojant nemokamas programėles.

„Mano nuomone, yra dvi esminės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti skaitmeninės statybos projektai. Pirmiausia, nekilnojamojo turto savininkas, nuomotojas ar administratorius jam aktualaus objekto skaitmeninį projektą privalo turėti teisę peržiūrėti nemokamai. Antra, projektas turi būti visuotinai suprantamas. Statybos projektai dažnai būna suprantami tik profesionalams, o BIM projektas privalo būti toks, kad jį suprastų kiekvienas“, – teigia bendrovės „Intelligent BIM Solutions“ atstovas Ernestas Beržanskis.

Viena iš kiekvienam vartotojui svarbių skaitmeninio projekto funkcijų būtų galimybė sužymėti kiekvieno daikto garantinius terminus. Tokiu atveju nereikėtų kaupti, o vėliau ir ieškoti prietaisų, jungiklių, baldų ir statybinių medžiagų dokumentacijų.

„Tokios „instrukcijos“ dar svarbesnės dideliems, strateginę svarbą turintiems infrastruktūros objektams – miesto gatvių, vandentiekio ir kanalizacijos tinklams, keliams, geležinkeliams ir kitiems. Deja, šiandien skaitmeninė statyba Lietuvoje ženkliai atsilieka nuo senųjų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, jau nekalbant apie Singapūrą“, – tvirtina D. Gedvilas.

Tiesa, pasak jo, lietuviai turi pakankamai kompetencijų skaitmeninės statybos srityje ir jau yra sukūrę ne vieną BIM projektą užsienio šalyse. „Tai viena perspektyviausių šalies statybos eksporto sričių, kur galima pasiekti aukštų rezultatų. Kitu atveju ir toliau užsienyje dirbsime fiziškai sunkius ir mažą pridėtinę vertę turinčius darbus“, – teigia jis.

E. Beržansko teigimu, kol kas Lietuvoje nėra nė vieno užbaigto pastato su pilnu skaitmeninės statybos projektu. Esą dabar Naugarduko gatvėje, Vilniuje, statomas prekybos centras ir biurų kompleksas, greičiausiai, bus pirmasis objektas, turintis pagal aukščiausius reikalavimus parengtą skaitmeninį projektą.