Ekspertai: vilniečiui tinka butas, kauniečiui reikia arba namo, arba buto senamiestyje

by magsenadmin52 0

busto pasirinkimas

Ekspertų teigimu, nors pernai metais, lyginant su 2014 metais, butų Lietuvoje pastatyta 38 proc. daugiau, o individualių gyvenamųjų namų ir kotedžų skaičius išaugo 30 proc., butai didžiuosiuose šalies miestuose nevienodai populiarūs. Esą butus dažniau renkasi vilniečiai, Klaipėdos gyventojai mieliau keliasi į namus ir kotedžus, o kauniečiai balansuoja tarp namo ir buto senamiestyje.

„Lyginant Kauną ir Vilnių, drąsiai galima teigti, kad Kaune dar vyrauja namų ir kotedžų rinka. Nors lyginant sandorių skaičius Kaune, butų įsigijimo sandorių skaičius didesnis nei namų, tačiau kauniečių noras gyventi nuosavame name sukuria didelę kotedžų ir namų paklausą. Visgi pastaruoju metu pastebėjome, kad didesnes pajamas gaunantys kauniečiai vis dažniau ieško būsto miesto centre. Tai susiję ir su Kauno senamiesčio renesansu“, – teigia nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ direktorė Viktorija Vanagė.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, didžiausias baigtų statyti individualių gyvenamųjų namų ir kotedžų šuolis pernai metais užfiksuotas Klaipėdos rajone, kuriame pastatyta 720 būstų, tai yra, 55 proc. daugiau nei 2014 metais. Vilniaus mieste ir rajone bei Kauno rajone individualios statybos augimas buvo panašus – apie 27–29 proc.

Iš viso pernai metais buvo baigti statyti 6118 individualūs gyvenamieji namai ir kotedžai, iš kurių Vilniaus mieste ir rajone, bei Kauno ir Klaipėdos rajonuose pastatyti 3316.

Ekspertų teigimu, kotedžas ar namas dažniausia perkamas kaip antras ar trečias būstas, tuo tarpu butas – pirmasis pasirinkimas naujakuriams, nes jis visuomet yra prieinamesnis pirkinys ir atitinka didžiosios daugumos klientų poreikius. Dėl to butų paklausa ir pasiūla anaiptol nemažėja. Pernai metais Vilniuje baigti statyti 2755 butai, o tai – apie 68 proc. visų pastatytų butų Lietuvoje (4059).

„Aktyvausiu miestu išlieka Vilnius, pastaruoju metu kiek suaktyvėjęs Kaunas, tai tikriausiai lėmė naujų projektų mieste pristatymas ir tai, kad gyventojai pradeda dairytis į miesto centrą, kur išvystyta infrastruktūra. Vystytojai kol kas yra labai optimistiški dėl rinkos, nes pardavimai, palyginti su pernai metais išaugo. Kaip ir visuomet, rinkos būklė priklauso nuo gyventojų lūkesčių dėl ateities ir pajamų lygio“, – teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Jo teigimu, mažesniuose miestuose didesnių projektų nėra, nebent tai būtų Palanga ar kiti miestai, kur gyventojai renkasi antrąjį būstą. Tokia situacija pirmiausia susiklostė todėl, kad dėl demografinių priežasčių provincija yra ištuštėjusi ir naujų statybų tiesiog neprireikia. Mažesniuose miestuose didesnes perspektyvas turi kompleksinė renovacija.